Ko gero dažnas, išgirdęs apie augalinių patiekalų prieinamumo svarbą viešojo maitinimo įstaigose, pirmiausia galvoja apie veganus bei jų poreikius. Iš tiesų, augalinio maisto pasiūla šiai socialinei grupei yra ypač svarbi, atsižvelgiant į jų mitybos įpročius. Tačiau veganai, arba, dar kitaip tariant, išskirtinai augaliniu maistu besimaitinantys žmonės, nėra vienintelė grupė, kuriai šalies kavinėse ir restoranuose laisvai prieinami augaliniai patiekalai yra svarbūs, palankūs ir naudingi. Taigi kam dar yra aktualus augalinių patiekalų prieinamumas viešojo maitinimo sektoriuje?
Sparčiai besivystanti pramonė neigiamai įtakoja žmogaus sveikatą
Sparčiai tobulėjantis pasaulis, besivystanti pramonė bei technologijos be visų savo privalumų taip pat turi ir žmonėms mažiau palankių veiksnių. Padidėjęs aplinkos užterštumas, pramonės gaminių, tokių kaip chemijos, vaistų bei nenatūralių maisto produktų, populiarėjimas bei vartojimas neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Dėl to alerginiai susirgimai tampa vis aktualesnė problema – šios ligos daro įtaką žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei. Žinoma, nors pagrindine alergijų priežastimi yra laikomi genetiniai susirgimai ir paveldimumas, visgi vien dėl genetinio polinkio sirgti ligos taip sparčiai neplistų, todėl yra manoma, kad tokia tendencija susiklostė dėl genetinių ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveikos.
Gyvūninės kilmės produktai tarp labiausiai dominuojančių alergenų
Šiai dienai yra išskiriama 14-a pagrindinių, dažniausiai sutinkamų alergenų, iš kurių penki yra gyvūninės kilmės. Nors šis skaičius procentaliai ir nėra didelis, atsižvelgiant į visą alergenų sąrašą, visgi šių produktų kategorijos yra dominuojančios tradicinėje, visavalgėje mityboje: kiaušiniai ir jų produktai, pienas ir pieno produktai, žuvis ir jos produktai, vėžiagyviai, moliuskai bei jų produktai. Kalbant apie alergines reakcijas, nors dažniausiai jos pasireiškia nemaloniais pojūčiais, kaip bėrimas ar niežulys, alerginiai susirgimai, taip pat gali privesti prie tokių veiksnių kaip dusimas, liežuvio ar gerklės tinimas ir net anafilaksija, kuri laiku nesuteikus pirmosios pagalbos gali pasibaigti net mirtimi.
Alergijos nesutrukdys skaniai bei įvairiai maitintis
Tačiau, nors tai ir gali skambėti bauginančiai, su alergijomis galima susidraugauti ir, tinkamai savimi besirūpinant, gyventi tokį patį kokybišką ir pilnavertį gyvenimą. Šiais laikais parduotuvėse be didelių sunkumų galima įsigyti produktų be tam tikrų alergenų: be laktozės, be gliuteno, be sojos, o esant alergiškiems žuviai, kiaušiniams ar kitiems alergenams – juos pakeisti įvairiomis alternatyvomis. Namuose pasigaminti sau saugų maistą yra paprasta, bet kaip būti tikriems, kad valgant kavinėje ar restorane išvengsite jums nepalankių maisto produktų? Visai paprasta – rinkitės augalinį maistą. Augalinis maistas yra ne tik skanus, maistingas ir palankus sveikatai, bet ir užsisakydami tokį patiekalą restorane žinosite, kad jame nėra gyvūninės kilmės produktų, kurių jūs netoleruojate ir esate alergiški. Be to ir patiekalo skonis nenukentės – aplankykite „Čia Gali“ narius ir įsitikinkite patys.
Sojos produktai – tik labai maža dalis augalinės mitybos racione
Nors dažnai tvyro stereotipai, kad visi augalinės kilmės patiekalai yra gaminami su soja ar jos produktais, kas taip pat yra vienas iš pagrindinių alergenų, tačiau tai netiesa. Laimei, augalinė mityba yra tokia įvairi ir pasirinkimas gausus, jog gardžiam ir nesudėtingam patiekalui paruošti užtenka tokių paprastų produktų kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai, grūdai bei įvairūs prieskoniai.
Augalinį maistą vartoja siekdami geresnės savijautos
Susirūpinimas savo sveikata ir noras geriau jaustis taip pat lemia, kad žmonės atsisako ar stipriai sumažina gyvūninių produktų vartojimą. Augalinis maistas yra lengviau virškinamas, turtingesnis vitaminais bei naudingomis mineralinėmis medžiagomis ir žmonės į tai atsižvelgia, įtraukiant šiuos patiekalus į savo racioną. Pasaulyje netgi tvyro tokios tendencijos, kaip Meatless Monday (liet. Bemėsis pirmadienis) ar augalinei mitybai dedikuotas mėnesis – Veganuary. Šios iniciatyvos taip pat nesvetimos ir Lietuvoje. Dar visai neseniai buvo vykdoma kampaniją „auGalingas pirmadienis“, skatinančią pirmadieniais atsisakyti gyvūninės kilmės patiekalų, o organizacija „Gyvi gali“ antrus metus iš eilės organizuoja „Augalinių atradimų“ programą, kuri vyksta sausio mėnėsį ir yra lietuviškas „Veganuary“ atitikmuo. Registracija kaip tik vyksta šiuo metu, todėl norint artimiau susipažinti su augaline mityba ir ją išbandyti dar spėsite laiku įšokti į augalinių atradimų traukinį.
Vartotojų pasirinkimus lemia ir ekologiniai faktoriai
Šiais laikais klimato kaita ir su ja susiję veiksniai nebėra tik kažkur girdėta ir tolima frazė, o jos aktualumą bei grėsmę supranta vis daugiau žmonių. Žinoma, pernakt pasaulio neišgelbėsi, bet nuosekliai ir sąmoningai daromi maži žingsniai situaciją gali kur kas pagerinti. Gyvūninių produktų vartojimo mažinimas, ar atsisakymas išvis, smarkiai prisideda prie klimato kaitos prevencijos, kadangi mėsos bei pieno pramonė yra laikoma viena taršiausių bei daugiausia gamtinių resursų sunaudojančių pramonių. Besirūpindami ekologija ir norėdami įnešti savo indėlį į tvaresnį pasaulį žmonės vartoja daugiau augalinio maisto, taigi tokių patiekalų prieinamumas restoranuose šiai visuomenės daliai, dar vadinamai klimatarais, taip pat yra aktualus, kadangi atliepia jų vertybinius poreikius.
Požiūris į augalinę mitybą – palankus, bet trūksta žinių
Neseniai atliktos visuomenės apklausos apie augalinę mitybą metu, buvo geriau susipažinta su žmonių požiūriu bei įpročiais. Nors alternatyviesiems valgytojams – fleksitarams, pesketarams, vegetarams ir veganams – save priskiria vos 8,2 proc. gyventojų, tačiau galime pasidžiaugti, kad daugiau nei trečdalis lietuvių per pastaruosius trejus metus mažino ar bandė sumažinti mėsos suvartojimą.
Taip pat džiugina ir faktas, kad absoliuti dauguma respondentų augalinį maistą mato kaip sveikatai palankų ir draugišką gyvūnams, bet visgi dažniau renkasi jiems įprastus, gyvūninės kilmės patiekalus. „Gali būti, kad vartotojai dar nėra gerai susipažinę su augaliniais produktais ir patiekalais, trūksta geresnio jų pozicionavimo, o ir prieinamumas tam tikrose Lietuvos dalyse tebėra mažas. Dėl šios priežasties augalines opcijas siūlantiems verslams itin svarbu vartotojus tinkamai informuoti bei skirti daugiau dėmesio tokių produktų ar patiekalų reklamai.“, – pasakoja organizacijos „Gyvi gali“ vadovė M. Šermukšnė.
Kuomet geriau įsigiliname, suprantame, kad viešojo maitinimo įstaigose lengvai prieinamas augalinis maistas yra svarbus ne tik išskirtinai veganams, bet ir alergiškiems žmonėms bei save prie kitų alternatyviųjų valgytojų priskiriančiai ar klimato kaita besirūpinančiai, ir į tai mityboje atsižvelgiančiai visuomenės daliai. Žmonės yra palankūs augaliniams patiekalams, bet patiems pasigaminti skanų, kokybišką augalinį maistą namuose dažnai pritrūksta žinių. Ir čia atsiranda palanki terpė restoranams vaidinti ne tik svarbų vaidmenį atliepiant žmonių poreikius, bet ir žengti koja kojon su tendencijomis, nes augalinės mitybos paklausa sistemingai auga, ir panašu, kad šis poreikis ateityje tik didės!
Viršelio nuotr. © Marius Sutkus